Besibaigiant šių metų birželio mėnesiui pas mus prasidėjo naujų dirbtuvių statybos. Visą šį laiką „Medžio Istorijų” dirbtuvės buvo namų garažas, kuriame pagal pirminį planą turėjome laikyti automobilį ir kitus namų ūkio rakandus. Ilgainiui visus šiuos daiktus išstūmė lentos, staklės ir kiti medžio darbų įrankiai. Dvejus metus sukome galvas, ar naujos dirbtuvės tikrai yra mums reikalingos, nes pasispaudę išsitenkame ir garaže. Taip besispausdami vis atidėliojome šias mintis. Bet visgi šį pavasarį galutinai apsisprendėme: susitvarkėme reikalingus dokumentus ir jau birželį kibome į statybų darbus.
[wonderplugin_gridgallery id=27]
Kas gi lėmė, jog iš 30-ies kvadratinių metrų garažo, kraustysimės į 160-ies kvadratinių metrų patalpas?
- Dažymas. Visus gaminius dažome namų kieme. Todėl esame visiškai priklausomi nuo oro sąlygų: jei lyja, vėjas, minusinė temperatūra – negali. Dažant saulėje limpa vabaliukai ir muselės. Tas tobulas oras dažymui pasitaiko ne taip jau dažnai ir kartais vietoj dviejų dažymų, kartais tenka perdažyt 6 kartus. O kol džiūsta dažai taip pat nieko negali daryti, nes kiekviena dulkė reiškia perdažymą. Todėl dirbtuvėse nr.1 punktas – dažymo ir džiovinimo patalpos. [wonderplugin_gridgallery id=28]
- Namų apkrova. Visad visose namų kertelėse galima rasti tortinių, baldų ir kitų mūsų gaminių. Tai į savo kambarį vaikai įeit negali, tai aš prie spintos prieit. Garažas okupuotas, todėl nėra vietos dviračiams ir kitoms reikmėms.
- Noras gaminti ne tik interjero detales, bet ir įvairius baldus. O baldų gamybai 30 kvadratinių metrų vargiai užtenka, nes nėra kur lentų pasidėti, sunku apsisukti, pernešti dalis. Tiesiog darėsi vis nepatogiau darbuotis, o tai lemia ir didesnes laiko sąnaudas, ir ilgesnius gamybos terminus mūsų klientams. [wonderplugin_gridgallery id=29]
Taigi – vasaros dienos ilgos ir šiltos. Visą dieną statybose, o vakare dviračiais prie upės dulkių plaut. Vaikams atstumdytos žemių krūvos tapo smagia žaidimų aikštele, tad kol mes darbavomės – vaikams vasariškų džiaugsmų irgi netrūko. Per vasarą spėjome paruošti pamatą betonavimui ir jį išbetonuoti. Įdomus laikas buvo – daug darbų, daug chaoso, sunku derinti visus darbus bei atsakomybes, mažai laisvalaikio, o ir jis prabėgomis. Tiesiog nusiteikėme, kad tai laikina, o viską įgyvendinus užplūs labai geras jausmas.
[wonderplugin_gridgallery id=30]
Ir štai atėjo ruduo. Laikas pradėti statyti sienas bei dengti stogą. Rudens pradžia buvo pasakiška – tarsi dar vienas papildomas vasaros mėnuo – saulėtas ir šiltas. Tad pasiraitojus rankoves ir pasikvietus „talkininkų” per rugsėjo mėnesį pavyko ir sienas pastatyt, ir stogą užsidengt. O spalis jau liko langams bei skardoms. Žinoma, viskas tuo nesibaigs, bet lauko darbai į pabaigą, o jau vidus pagal galimybes žiemos laikotarpiu. Svarbiausia, kad nei lietus, nei vėjas šiems darbams nebetrukdys.
[wonderplugin_gridgallery id=31]
Sunku patikėti, bet viskas įvyko tikrai žaibo greičiu. Stovi didžiulis pastatas priešais namų langus ir nesitiki, kad „Medžio Istorijos” jau turės savo patalpas, kuriose ir toliau galėsim dirbti, svajoti bei bandyti įgyvendinti šias svajones! Ir labai džiugu, kad tos svajonės po truputį pildosi. Prieš ketverius metus nedrąsiai įkėlėme pirmąsias savo tortinių bei dubenėlių nuotraukas į Facebook platybes, o dabar jau galvojame kaip būtų šaunu, jog „Medžio Istorijos” taptų ir pagrindine mūsų abiejų darbo vieta. Belieka pasiraitoti rankoves ir toliau atkakliai dirbti!
